Įmones nerti į socialinius tinklus privertė ir krizė

Lietuvoje socialiniais tinklais naudojasi 60 proc. visų internautų. Daugiau nei dešimtadalis jų socialinius tinklus išnaudoja populiarindami produktą, paslaugą ar įmonę, rodo SIC Gallup Media/TNS duomenys. Pasaulinės socialinių tinklų naudojimo tendencijos pranoksta lietuviškas – net 79 proc. iš šimto didžiausių pasaulio įmonių komunikacijai su vartotojais naudoja bent vieną socialinį tinklą.

Enterprise 2.0 - „antrosios kartos žiniatinklis” verslui
 

Apie „Facebook“, „Twitter“ ir kitus populiarius socialinius tinklus, sukurtus naudojantis Web 2.0 platforma, tikriausiai yra girdėję visi. Tačiau ar teko girdėti apie įmonių socialinius tinklus arba terminą Enterprise 2.0?
 

Termino Enterprise 2.0 autorius Andrew McAfee teigia, kad sąvoka Web 2.0 buvo sugalvota siekiant apibūdinti visiškai naujas technologijas, prieš kelerius metus įsigalėjusias internete. Toms pačioms technologijoms, naudojamoms įmonių darbe, apibrėžti 2006 metais A. McAfee sukūrė terminą Enterprise 2.0. Tad norint suvokti šio termino reikšmę, visų pirma reikėtų pasigilinti į tai, kas skambiai vadinama „antrosios kartos žiniatinkliu”.
 

Atsiradus internetui, niekas jo nevadino Web 1.0, o ir dabar tai nėra oficialiai pripažinta sąvoka. Kad ir kaip bebūtų, dauguma žino, kad tas „ankstesnis internetas“ susidėjo iš statiškų informacinių tinklapių, kurių turinį vartotojai skaitė. Tobulėjant technologijoms, patiems vartotojams atsirado galimybė turinį kurti, keisti ir kontroliuoti, tad internetas žengė į naują periodą – „antrosios kartos žiniatinklį” (Web 2.0).
 

Terminas interpretuojamas įvairiai, bet pagrindinis Web 2.0 principas yra galimybė pačiam vartotojui prisidėti prie interneto turinio kūrimo ir jo kontrolės.

Įveikia biurokratiją
 

Naujųjų technologijų amžiuje tobulėjant internetui, vis dažniau bendraujant virtualiai, pasikeitė darbuotojų ir technologijų indėlis į veiklos procesus, vystėsi nauji darbo įpročiai bei kultūra, leidžiantys dirbti daug lanksčiau.
 

Tradicinei, vadinamajai Enterprise 1.0 organizacijai, būdinga aiški hierarchinė struktūra, kurioje visas užduotis „iš viršaus“ skiria vadovai, o darbuotojai tėra vykdytojai. Įmonė veikia pagal centralizuotai nustatytus darbo procesus, kurie didina biurokratiją bei nelankstumą nestandartinėse situacijose.
 
Pasak „Blue Bridge Code“ direktoriaus Vykinto Arlausko, alternatyva tokiai organizacijai yra įmonė, kurioje veiklos procesai apibrėžiami kaip rekomendacijos, o ne darbo instrukcijos. „Enterprise 2.0 principas – patys darbuotojai sprendžia, kokiu būdu efektyviausia atlikti darbą. Darbuotojams lengvai pasiekiama įmonės informacija, jie informuojami apie vykdomus projektus ir skatinami teikti pasiūlymus veiklos gerinimui. Darbe naudojamos naujausios interaktyvios informacinės sistemos, padedančios bendrauti ir bendradarbiauti darbuotojams tarpusavyje, nepriklausomai nuo juos skiriančių atstumų, laiko ir užimamų pareigų“, – teigia V. Arlauskas.
 

Enterprise 2.0 galima laikyti Web 2.0 principo pritaikymu organizacijose – besivystančių socialinės programinės įrangos platformų naudojimą bendrovių viduje, tarp bendrovių arba tarp jų ir partnerių bei klientų. Kaip ir antrosios kartos žiniatinklio atveju, Enterprise 2.0 sudaro pažangios verslo praktikos ir  technologijos, leidžiančios patiems žmonėms įsitraukti į veiklos procesų valdymą.
 

Taigi skirtumas tarp šių dviejų organizacijos tipų akivaizdus, tačiau ar tikrai Enterprise 1.0 yra blogis, o Enterprise 2.0 – gėrio filosofija? „Toli gražu ne. Pavyzdžiui, gamybos įmonėse, kurių pagrindinė veiklos kryptis – efektyvi produktų gamyba, griežtai apibrėžti procesai ir aiškus funkcijų pasidalijimas yra būtinas. Tačiau tos įmonės, kurios tikisi iš darbuotojų kūrybinių darbo rezultatų, gimstančių dirbant kartu, turėtų pamiršti apribojimus, sudėtingus standartus, griežtus procesus ir kompleksines informacines sistemas“, – teigia „Blue Bridge Code“ direktorius.

Nuo diskusijų iki naujų paslaugų kūrimo
 

Socialinius tinklus galima pritaikyti darbuotojų bendradarbiavimo produktyvumui didinti. Tačiau didžiausią postūmį šių technologijų atsiradimui versle turėjo pasaulinė ekonomikos krizė. Įmonės, taupydamos kaštus, suvokė, kad senieji darbo metodai jau atgyveno, jie nėra tokie efektyvūs,  kokie buvo anksčiau. Mat socialinio tinklo idėja leidžia perkelti bendradarbiavimą į virtualią erdvę, dirbti ir kurti kartu, greitai dalintis informacija, susitikimus pakeisti virtualiomis diskusijomis ir vaizdo konferencijomis“, – teigia V. Arlauskas.
 

Įmonės socialinius tinklus galima panaudoti įvairiose organizacijos veiklos srityse. Tai gali būti vidinė komunikacija, kur naudojantis socialine programine įranga, darbuotojai dalijasi informacija, susipažįsta su darbo procesais, teikia grįžtamąjį ryšį, bendrai kuria turinį ir virtualiai bendrauja, nepriklausomai nuo to, kuriame pasaulio krašte šiuo metu yra.
 

Taip pat Enterprise 2.0 principas gali būti panaudotas darbo procesų efektyvumui didinti. Naudodamiesi įmonės socialiniais tinklais, klientų ir partnerių atstovai gali teikti pastabas ir pasiūlymus, skirtus produktų ar paslaugų tobulinimui, bendradarbiaudami specializuotose projektų grupėse kartu su įmonės darbuotojais siekti efektyvių veiklos rezultatų.

Ir mažiems, ir dideliems
 

Socialinius tinklus galima pritaikyti ir mažoms, ir didelėms bendrovėms. Smulkiose įmonėse jie leidžia didinti darbo efektyvumą, įtraukti partnerius ar klientus į produkto ar paslaugos tobulinimo procesą. Globaliose organizacijose socialiniai tinklai tarsi panaikina atstumus tarp skirtingose šalyse ar miestuose esančių padalinių ir suteikia galimybę jų darbuotojams dalintis patirtimi.
 

Užsienyje įmonių socialiniai tinklai naudojami jau kelerius metus, tad pavyzdžių, kaip juos pritaikyti kasdieniame darbe, apstu. Nyderlandų telekomunikacijų ir IT kompanija KPN, kurioje dirba 33 tūkst. žmonių, Enterprise 2.0 principą panaudojo naujų produktų bandymams. Įmonė tam išleisdavo dideles sumas, tačiau pradėjusi naudotis Enterprise 2.0 platforma, KPN darbuotojams paskelbė savanorių, norinčių išbandyti naują modemą, paiešką. Per trumpą laiką į šį kvietimą atsiliepė beveik 200 darbuotojų, kurie nemokamai savo noru bandė produktą ir teikė pastabas bei pasiūlymus, kaip būtų galima jį tobulinti. „Šiuo metu sistema kas mėnesį vidutiniškai sulaukia 550 000 apsilankymų, joje jau sukurtos 302 grupės ir parašyta daugiau nei 800 tinklaraščio įrašų. Šie skaičiai parodo, kaip efektyviai įmonėje galima pritaikyti socialinius tinklus“, – teigia V. Arlauskas.
 

Prancūzijoje veikianti komunikacijos, informacijos valdymo internete kompanija USEO, kurioje dirba tik 14 darbuotojų, Enterprise 2.0 platformą panaudojo siekdama sukurti viešą bendruomenę. Šios bendruomenės tikslas buvo skleisti informaciją ir diskutuoti apie įvairius Web 2.0 įrankius, kuriuos įmonės gali panaudoti savo darbe. Dabar bendruomenė jau turi daugiau nei 1000 narių, kurie kasdien diskutuoja USEO veiklos krypčių temomis. Bendruomenė per trumpą laiką įmonei „atvedė“ naujų klientų, o jos konsultantai, kuriems anksčiau reikėjo 30 dienų sukurti turinį, dabar tam sugaišta pusę dienos per savaitę.
 

„Blue Bridge“ įmonių grupė socialinę platformą naudoja ir savo veikloje – pritaikė ją vidiniams ir išoriniams interneto puslapiams, taip pat įtraukė svarbius įmonės vidaus veiklos procesus. „Dabar visą darbui reikalingą informaciją kiekvienas darbuotojas pagal jam suteiktas atitinkamas prieigos teises suranda ne bylose, bet įmonės socialiniame tinkle. Tai ir mūsų įmonių grupės, ir partnerių bei kitos IT rinkos naujienos, veiklos rodikliai, visa informacija apie darbuotojus. Projektų vadovai gali stebėti projektų eigą, talpinti, peržiūrėti dokumentus, realiu laiku aptarti susijusius klausimus su kitais projekto dalyviais. Darbuotojai kartu kuria turinį, dalinasi informacija ir patirtimi bei išgrynina naujas idėjas, diskutuodami virtualioje erdvėje“, – teigia „Blue Bridge Code“ direktorius.

Ateities vizija – asmeninis asistentas
 

Jau kuris laikas nemažai kalbama apie trečiąją žiniatinklio versiją – Web 3.0, kuri būtų paremta tuo, jog pati interneto naršyklė galėtų „suprasti“ ir apdoroti jai pateikiamas užklausas. Pavyzdžiui, savaitgalį norite pavakarieniauti tailandiečių restorane, o paskui pažiūrėti filmą artimiausiame kino teatre. Naudodamiesi dabartinėmis naršyklėmis, pirmiausia pateiktumėte užklausą apie restoraną, tada ieškotumėte netoliese esančio kino teatro, tuomet skaitytumėte filmų aprašymus.
 

Interneto ekspertai teigia, kad trečiosios kartos žiniatinklyje šią informaciją galėsite gauti greičiau ir paprasčiau. Užuot pateikę atskiras užklausas, galėsite į paieškos langelį tiesiog įvesti visą sakinį „Noriu pavakarieniauti tailandiečių restorane ir pamatyti komediją, iš ko galiu rinktis?“ Naršyklė tuomet išanalizuos užklausą, peržiūrės visus galimus variantus, atsižvelgs į miestą, kuriame esate, ir pateiks geriausią, skirtą būtent jums. Ir tai dar ne viskas. Manoma, kad naršyklė tarnaus kaip asmeninis asistentas: kol naršysite internete, ji fiksuos tai, kuo domitės. Kuo daugiau naršysite, tuo mažiau reikės sukti galvą, kaip suformuluoti klausimą, nes naršyklė pateiks tikslesnius rezultatus.
 

Kalbų apie Enterprise 3.0 jau taip pat girdisi, bet kol kas nėra tiksliai suformuluotas sąvokos apibrėžimas. Ateities vizija dėliojama iš atskirų detalių, bet pagrindinis principas, kuriuo ji remsis, bus perėjimas nuo „push“ (stumti) prie „pull“ (traukti) darbo su informacija metodų. „Push“ metodas gali būti iliustruojamas tuo, kad anksčiau TV programos buvo transliuojamos konkrečiu laiku ir jei ją praleidome, neturėjome galimybės pamatyti. „Pull“ – vystantis naujoms technologijoms, programas galime matyti tada, kai mums patogu.
 

Pagrindiniai „pull“ principai, kurie ateityje bus taikomi tobulinant įmonių socialinius tinklus, yra prisitaikymas prie klientų aplinkos, t.y. leidimas jiems prisidėti prie kompanijos meta duomenų ir juos įtraukti į savo sistemas. Taip pat svarbus informacijos nedubliavimas – kiekvienas žmogus ar organizacija turės galimybę talpinti savo standartinio formato informaciją į atvirą žiniatinklį. „Darbuotojams bus mokama už nuveiktą darbą ir rezultatus, o ne už procesą. Jie, užuot ieškoję informacijos pagal raktažodžius ar naršę po interneto svetaines, galės užduoti klausimus ir gauti atsakymus“, – ateities socialinių tinklų viziją pateikia V. Arlauskas.