Debesų kompiuterijos koncepcija

Debesų kompiuterija (anlg. Cloud Computing) – pažangiausias paslaugų, naudojančių informacines technologijas, teikimo būdas, atskiriantis šių paslaugų naudotoją nuo rūpinimosi pačiomis informacinėmis technologijomis.
 
Koncepcijos esmė –  IT komponentų, pradedant infrastruktūra (serverių technines ir sisteminės programinės įrangos, kompiuterinių tinklų, kompiuterizuotų darbo vietų programinės įrangos ir pan.) atsisakymas, IT paslaugas įsigyjant iš išorės, pagal organizacijos poreikius. Kitaip tariant, IT paslaugų ranga (angl. outsource), kuomet dalis ar visos ne pagrindinės veiklos paslaugos yra perkamos iš išorinių tiekėjų.
 
Debesų kompiuterijos skiriamieji požymiai:

- Reikiamų paslaugų užsisakymas ir automatizuotas valdymas (savitarna);
- Paslaugų dinamika: lankstumas (laikas, vieta) ir plečiamumas (apimtys);
- Panaudotų paslaugų apimtimi pagrįsta kainodara – mokama už tiek, kiek konkrečiu momentu naudojama paslaugų;
- Paslaugų virtualumas – naudotojas nejaučia paslaugų apribojimo ar priklausomybės nuo jų pateikimo techninės dalies.
 

Šie principai nėra nauji. Į juos organizacijų  IT padaliniai orientavosi ilgus metus. Konsultacijų, telekomunikacinių paslaugų pirkimas, techninės įrangos talpinimas pažangiuose išorinių tiekėjų duomenų centruose, IT specialistų nuoma – visa tai tos pačios debesų kompiuterijos fragmentų pasireiškimas. Tačiau šios koncepcijos šiandieninė samprata susiformavo ištobulinus ir įsitvirtinus naujoms technologijoms: plačiajuosčiam internetui bei  virtualizacijos sprendimams.