„Blue Bridge Code" komentaras: Ieškojo informacijos valdymo sistemos, gavo socialinį tinklą

Į įmonių duris beldžiasi vidiniai socialiniais tinklai, jie leidžia darbuotojams keistis informacija, koordinuoti darbus, diskutuoti virtualiojoje erdvėje, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį dėl pavojaus, kad darbuotojai šiuose tinkluose laiką gali leisti ir neproduktyviai.
 

Vidinei komunikacijai verslas paprastai naudoja elektroninį paštą,vidinius tinklus (intranetą) ir juose esančius portalus,įvairias vidinio susirašinėjimo ar išteklių rezervavimo sistemas ir kt., o pastaraisiais metais pasaulyje pradėjo populiarėti ir vidinio socialinio tinklo sąvoka.
 

Tam tikra prasme vidiniai socialiniai tinklai yra tie patys vidiniai portalai su vadinamųjų WEB 2.0 technologijų „sparnais“ – galimybe kiekvienam vartotojui kurti turinį ir diskusijų grupes, komentuoti, balsuoti ir rengti apklausas, dalintis nuorodomis, įdomybėmis ir pan.
 

Tiesa, priešingai nei dauguma vidinių portalų, įmonių socialiniai tinklai yra horizontalesni, t.y. juose turinį kuria ir valdo ne vienas ar keli administratoriai, o daugiau ar mažiau kiekvienas vartotojas. Beje, korporacinius socialinius tinklus ar bent dalį jų funkcijų pastaruoju metu pradėjo plėtoti ir daugelis tarptautinių IT milžinų: IBM, „Microsoft“ ar SAP, rinkoje siūloma ir daugybė mažesnių tiekėjų sprendimų.

Norėjo ko kito
 

Viena pirmųjų apie įsidiegtą vidinį socialinį tinklą Lietuvoje prabilo 23 darbuotojus turinti automobilių reikmenų ir sodybų technikos importuota UAB „Turo prekyba“ (TP). Tiesa, bendrovė pirmiausia ieškojo ne socialinio tinklo, o iš maždaug 40-ies tiekėjų ateinančią gausią informaciją grupuoti ir sisteminti padedančio įrankio. Jį TP pasiūlė IT sprendimų UAB „Blue Bridge Code“ (BBC).

Prieš mėnesį TP šį socialinį tinklą įdiegė maždaug 13-ai savo darbuotojų, žmonės juo pirmiausia naudojasi kaip elektroniniais laiškais ateinančios informacijos grupavimo ir paieškos sprendimu. Diskusijos, renginiai, komentarai, informacijos apie save pateikimas TP darbuotojų kol kas nedomina. Tačiau bendrovės vadovas Dainius Mačiuika neatmeta galimybės, kad IT pamažu įsisavins ir socialines naujojo IT sprendimo funkcijas.

„Užgyvenome bėdą – pradėjome neberasti iš tiekėjų ateinančios informacijos, ji pradėjo kartotis ar „pasimesti“ kai kurių darbuotojų kompiuteriuose. Elektroninius laiškus iš tiekėjų gauname bendruoju paštu, vadovų ar pavienių darbuotojų adresais, ir kiekvienas asmuo turėjo spręsti, kur patogiai laikyti šią informaciją – vidiniame serveryje, savo kompiuteryje, persiųsti kitiems ar pan. Tad ieškojome įrankio, kaip sisteminti informaciją ir gerinti jos prieinamumą“, – pasakoja Dainius Mačiuika, „Turo prekybos“ vadovas.
 

Pasak jo, su savo socialiniu sprendimu BBC į įmonę kreipėsi pačiu laiku, ir TP po kelių mėnesių bandymų nutarė diegti šį įrankį,tarp jo pranašumų p. Mačiuika mini ir informacijos saugojimą nutolusiuose, o ne vidiniuose TP serveriuose. Vis dėlto apie socialines įrankio funkcijas TP vadovas kol kas kalba atsargiai.„Darbuotojaišį įrankį priima kaip informacijos sisteminimo priemonę, o dėl virtualiųjų diskusijų ar idėjų mainų galimybės spręsime vėliau. Aš tuo tikiu, nes socialiniame tinkle apsikeitimas žiniomis turi išliekamąją vertę“, – kalba p. Mačiuika.
 

Pirmiausia priėjimą prie naujojo socialinio tinklo TP suteikė 13-ai savo darbuotojų (vadovų ir tiesiogiai su tiekėjais dirbančių žmonių), tačiau sprendimą bendrovė planuoja pamažu atverti ir likusiam kolektyvui.

Laipsnišką darbuotojų įtraukimą į socialinį tinklą pabrėžia ir Vykintas Arlauskas, BBC direktorius, pasak jo, sunku tikėtis, kad naują produktą iškart sėkmingai perpras visa įmonė. Savo su „Drupal“ turinio valdymo sistema sukurtą socialinį tinklą BBC aktyviai jau pusmetį naudoja ir pati, tačiau pradžioje juo naudojosi tik keletas vartotojų ar darbo grupių, vėliau įsitraukimas buvo didinamas.
 

„Į socialinį tinklą įtraukę keletą projektų grupių, pamatėme, kas sistemoje gerai ir kas ne, o naujiems vartotojams buvo lengviau įsitraukti matant, ką ir kaip jame daro kiti, jau susikaupus turiniui“, – sako p. Arlauskas. Jis taip pat kaip svarbų dalyką pažymi ir įmonės vadovų palaikymą ar norą įmonę matyti horizontalią,o ne besilaikančią griežtos hierarchijos. Pastaruoju atveju socialiniai tinklai turėtų mažų šansų prigyti.

Optimizmu netrykšta
 

Savo ruožtu Tomas Milaknis, IT sprendimų UAB „Alna Group“ generalinis direktorius, verslo socialinių tinklų perspektyvas ir poreikį Lietuvoje vertina atsargiai. Pasak jo, įvairiai darbinei informacijai skleisti ar apklausoms kurti užtenka ir tradicinių priemonių, pvz., vidinių portalų, o apie laisvalaikį ar įmonės pramogas darbuotojai gali diskutuoti ir didžiųjų socialinių tinklų (tokių kaip „Facebook“) uždarose grupėse.
 

„Sutinku, vidiniai įmonių portalai nesuteikia plačių galimybių diskutuoti ar komentuoti, tačiau, mano nuomone, verslas nori, kad darbe žmonės dirbtų, o kiekvieno kolegos pasisakymo komentavimas – nelabai produktyvus reiškinys. Vidinėms idėjoms aptarti yra ir daugybė kitų būdų – nuo elektroninio pašto iki vidinių sistemų ar tiesioginių susitikimų. Daug kas ir prie kavos bendrauja, o negigantiškose įmonėse bendraminčiai paprastai nėra vienas nuo kito fiziškai labai nutolę“, – dėsto p. Milaknis. Jis abejoja ir tuo, ar vidiniuose socialiniuose tinkluose galima lengvai priimti sprendimus, užuot vien diskutavus.
 

Kita vertus, savo vidinį portalą ir socialinių funkcijų turintį „Microsoft SharePoint“ sprendimą naudojanti UAB „Bitė Lietuva“ domisi socialinės žiniasklaidos naudojimu vidinei komunikacijai. Šią savaitę bendrovė Latvijoje pradėjo kurti uždaras darbuotojų grupes „Facebook“ tinkle.
 

„Žinoma, svarbiai, oficialiai ir vidinei informacijai ar duomenims keistis naudojame saugius tradicinius įrankius. Tačiau galvojame ir apie socialinės žiniasklaidos įrankius mažiau oficialiai informacijai. Šiuo atveju „Facebook“ yra lankstus, suteikia galimybę dvipusei komunikacijai, – komentuoja Chrisas Robbinsas,„Bitės“generalinio direktoriaus pavaduotojas klientams.
 

Didelio susidomėjimo vidiniais socialiniais tinklais kol kas nepastebi ir su jais susijusių sprendimų siūlančios UAB „BM“ direktorius Arvydas Matuzonis, tačiau jis prognozuoja, kad padėtis netrukus keisis. „Facebook“ tikrai neįmanoma dirbti su verslui svarbia informacija, tačiau korporaciniuose socialiniuose tinkluose yra ne tik diskusijų, bet ir dokumentų saugojimo, redagavimo ar paieškos ir daugybė kitų funkcijų. Manau, darbuotojams yra per didelis rūpestis vienus dalykus atlikti „Facebook“,o kitus – įmonės vidinėje sistemoje. Kam šiuos dalykus atskirti, jei yra abi funkcijas jungiančių įrankių?“ – svarsto p. Matuzonis.

Verslo žinios, Kostas Baubinas